Palangos miestas

Istorikų teigimu, žmonės Palangoje gyveno jau prieš 5 000 m. Tačiau pirmą kartą šio miesto vardas paminėtas ganėtinai vėliau: 1161 m. Manoma, kad šiais metais Palangoje išsilaipino Danijos karalius Valdemaras I. Palanga pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1253 metais, o 1791 m. ji įgijo Magdeburgo miesto teises. Taigi, tai yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, turinti garbingą istoriją.

Tai liudija faktas, kad Palanga net kelis šimtus metų buvo vienu pagrindinių Lietuvos jūrinių uostų. Iš čia driekėsi jūrų prekybos keliai, siekę net Italiją, Graikiją, Juodąją jūrą, ir Egiptą. Su šiais regionais vykusi gintaro prekyba. O senovinis prekybinis kelias, kuriuo gabentas gintaras, istorikų vadinamas Gintaro keliu.

Palanga, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, kentėjo nuo Livonijos ir Kryžiuočių ordinų puldinėjimų, tačiau po Žalgirio mūšio, 1435 m. gruodžio 31 d. Brastos sutartimi Palangą priskirta LDK, o vokiečių ordinai priversti pasitraukti.

Tačiau užsienio užkariautojų interesai nesibaigė ir vėliau. 1819 m. carinės valdžios Palangos miestas buvo prijungtas prie Kuršo hercogystės. Šis caro valdžios poelgis lėmė tai, kad po Pirmojo pasaulinio karo Palanga buvo užimta Latvijos kariuomenės. Tačiau, 1921 m. Palanga, Šventoji ir Būtingė, nustatant Lietuvos ir Latvijos sieną, priskirtos Lietuvai.

1824 m. Palangą nusipirko grafai Tiškevičiai. Jų pastatytuose rūmuose dabar įkurtas Gintaro muziejus, kurio teritoriją puošia taip pat grafų Tiškevičių užveistas vienas gražiausių botanikos parkų Lietuvoje. Nepamirštame ir apie Palangos tiltą, kuris įrengtas tų pačių, Palangos miestui itin nusipelniusių, didikų.

Aplankyti Palangą visada malonu ir džiugu. O jeigu dar nebuvote joje – pats laikas apsilankyti!

INSTAGRAM GYVAI